Ruth Ozeki - „Knyga laiko būčiai"
Sveikos skaitovės ir panelės, atsitiktinai užklydusios į šią skiltį! Esu Bella, šiandien pasidalinsiu savo perskaitytos knygos apžvalga – tikiu, jog perskaičiusios šį tekstą, paimti šią knygą į rankas norėsite ir Jūs ;) Rašau ne tik norėdama pasidalinti rekomendacijomis, bet ir daugiau supažindinti (ir sužinoti) apie pasaulį ir kultūras. Knygos anotacija bus apačioje.
Ruth Ozeki - „Knyga laiko būčiai“:
Aš asmeniškai renkuosi knygą nežinodama, apie ką ji. Dažniausiai net neskaitau ir anotacijos viršelio nugarėlėje, nes mėgstu siurprizus. Tačiau japonų rašytojai (ar tiesiog knygos Japonijos tematika) visada patraukia žvilgsnį – jų knygos būna kitokios. Ne lėkštos, su daug paslėptų minčių ir prasmių, kas yra gana įprasta tiek jų kūryboje, tiek ir kultūroje. Tai leidžia kiekviename tekste (o gal ir savyje?) įžvelgti vis kažką naujo ir neatrasto. Ši knyga yra būtent tokia.
Romano siužetas skaidomas į dvi dalis – pasaulis matomas pro mažoje vandenyno saloje rašančios Rutos ir paauglės, Tokijuje gyvenančios Nao akimis. Ruta po cunamio išplautame paplūdimyje randa kelis daiktus (no spoilers! Bet vis tiek, anotacijoje paminėta) ir dienoraštį. Dienoraštyje mergina kreipiasi į skaitytoją ir pasakoja apie savo gyvenimo iššūkius, patyčias bei tėvo bandymus nusižudyti. Jos patirtys yra tikrai skausmingos, tačiau paauglė nelieka viena – vasarą praleidžia su budiste močiute, kuri dalinasi savo išmintimi ir požiūriu į gyvenimą (yra visai neblogų citatų ir pamąstymų). Pagyvenusi su ja, mergina nusprendžia parašyti apie ją knygą. Ruta, skaitydama šį dienoraštį vis labiau prisiriša prie mergaitės ir stengiasi su ja susisiekti. Kaip Nao susidoros su išgyvenimais, kuo svarbūs kiti dėžutėje buvę daiktai ir ar Rutai pasiseks rasti merginą, sužinosite perskaičiusios knygą. Šis kūrinys nėra skirtas vien atsipalaidavimui – kartais gali norėtis sustoti ir apmąstyti įvykius bei pagalvoti, koks yra mūsų pačių požiūris į laiko būtį.
Verta paminėti, kad darbas yra gavęs ir Man Bookers prize – tai literatūrinė premija, kasmet skiriama vienai geriausiai anglų kalba parašytai knygai ir išleistai Anglijoje. Jei tai neparodo, jog knyga vertinama, tada nežinau, kokiais argumentais galėčiau Jus įtikinti :D
Kol kas tiek, ciao!
Bella
ANOTACIJA:
„Laiko būtis yra tas, kas gyvena laike, vadinasi, jūs ir aš, ir kiekvienas iš mūsų, kuris yra, buvo ar bus.“
Šešiolikmetė Nao, gyvenanti Tokijuje, nusprendė, kad jai tėra vienas būdas nusikratyti kankinančios vienatvės ir bendraklasių patyčių. Tačiau prieš žengdama galutinį ir neatšaukiamą žingsnį Nao nori papasakoti savo prosenelės, budistų vienuolės, išgyvenusios daugiau kaip šimtą metų, gyvenimą. Šis dienoraštis – vienintelė Nao paguoda, ir jam lemta pakeisti jos ir aplinkinių gyvenimus.
Kitoje Ramiojo vandenyno pusėje nuošalioje Britų Kolumbijos saloje gyvena rašytoja Ruta. Vieną dieną išėjusi pasivaikščioti ji aptinka į vandenyno krantą išplautą „Hello Kitty“ priešpiečių dėžutę su keistu turiniu: pluoštu laiškų, raudona knyga ir laikrodžiu. Kaip Ruta spėja, tai gali būti 2011 m. Japoniją sukrėtusio cunamio bangų atnešti daiktai. Aiškindamasi dėžutės mįslę Ruta panyra į praeitį, prieš jos akis atsiskleidžia Nao drama ir jos paslaptingas likimas.
Romane „Knyga laiko būčiai“ Ruth Ozeki meistriškai analizuoja ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo, tarp praeities ir dabarties, tarp fakto ir fikcijos, tarp kvantinės fizikos, istorijos ir mito. Šis romanas – nepaprastai išradinga, literatūrinį origamį primenanti istorija apie žmones siejančius nematomus ryšius ir tikrųjų savo namų paieškas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą